Blog

Gyvūnų laikymo Trakų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisykės

 

 

Gyvūnų laikymo TRAKŲ RAJONO savivaldybĖS teritorijOs gyvenamosiose vietovėse TAISYKlės

 

PATVIRTINTA

Trakų rajono savivaldybės tarybos 2014-02-06 sprendimu Nr. S1-19

 

 

Kovinio šuns mišrūnas – negrynaveislis šuo, kurio bent vienas iš tėvų yra kovinis šuo.

Gyvūno savininkas – asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso gyvūnas.

Kovinio šuns mišrūnas – negrynaveislis šuo, kurio bent vienas iš tėvų yra kovinis šuo.

Pavojingas šuo – pavojingos veislės šuo, įrašytas į Pavojingų šunų veislių sąrašą, kurį tvirtina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius.

Pavojingo šuns mišrūnas – negrynaveislis šuo, kurio bent vienas iš tėvų yra pavojingas šuo.

 

GYVŪNO LAIKYTOJO PAREIGOS

 

1. Gyvūnų laikytojas turi:
   • garantuoti, kad gyvūnų ir pavojingų gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų;
   • nedelsiant pranešti apie, jo nuomone, užkrėstą, užsikrėtusį ar sergantį pasiutlige ar kita užkrečiamąja liga gyvūną Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (toliau – VMVT) arba privačiam veterinarijos gydytojui;
   • užtikrinti, kad šunys, katės, šeškai ir kiti pasiutligei imlūs gyvūnai būtų vakcinuojami nuo pasiutligės, kaip numatyta Pasiutligės kontrolės reikalavimuose, patirtintuose VMVT direktoriaus 2007 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. B1-463 (Žin., 2007, Nr. 55-2165);
   • turėti šuns registracijos pažymėjimą, pasą arba VMVT pažymėjimą;
   • viešoje vietoje turėti šuns registracijos žetoną;
   • sarginiams šunims, kurie laikomi įmonių, įstaigų, organizacijų stovėjimo aikštelėse, kituose objektuose, turėti VMVT išduotą pažymėjimą;
   • užtikrinti, kad viešosiose vietose, dviejų butų ar daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose, pvz.: atviruose balkonuose, rūsiuose, koridoriuose, laiptinėse gyvūnai nebūtų paliekami be priežiūros ir (ar) laikomi;
   • užtikrinti, kad gyvūnui priteršus viešojoje vietoje, dviejų butų ar daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose ar kito asmens žemės valdoje, nedelsiant būtų surenkami gyvūnų ekskrementai ar kiti gyvūno palikti teršalai;
   • atlyginti visas išlaidas, susijusias su jiems priklausančių gyvūnų padaryta žala žmonių sveikatai, jų ir valstybės turtui įstatymų numatyta tvarka;
   • apie gyvūno dingimą pranešti Trakų rajono seniūnijos seniūnui, pagal gyvenamąją vietą, ir apie tai viešai paskelbti;
   • užtikrinti, kad iš nuolatinės gyvūnų laikymo vietos vežamus ar kitu būdu perkeliamus gyvūnus lydėtų Lietuvos Respublikoje vežamų gyvūnų važtaraštis, kurio forma patvirtinta VMVT direktoriaus 2006 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. B1-207 „Dėl Lietuvos Respublikoje vežamų gyvūnų važtaraščio ir Leidimo paskersti gyvūną skerdykloje formų patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 31-1102; 2009, Nr. 13-527), išskyrus atvejus, kai gyvūnai pervežami ar kitu būdu perkeliami į kitą to paties gyvūno laikytojo gyvūnų laikymo vietą Lietuvos Respublikoje ar gyvūno laikytojas nekomerciniais tikslais vežasi gyvūnus augintinius;

1.12 užtikrinti, kad šalutiniai gyvūniniai produktai būtų tvarkomi pagal 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1069/2009. Gyvūnų augintinių gaišenos gali būti tvarkomos vadovaujantis VMVT direktoriaus 2005 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. B1-459 patvirtintais Gyvūnų augintinių gaišenų tvarkymo veterinarijos reikalavimais (Žin., 2005, Nr. 101-3784).

• GYVŪNŲ AUGINTINIŲ LAIKYMAS

 

1. Dviejų butų namo bute, daugiabučio namo bute ar individualiame gyvenamajame name leidžiamų laikyti šunų ar kačių skaičius nustatomas atsižvelgiant į vienam šuniui ar katei reikalingą minimalią ploto normą, nurodytą šių Taisyklių 1 priede, ir šių gyvūnų vados dydį.
2. Pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai laikomi vadovaujantis Pavojingų šunų įvežimo, įsigijimo, veisimo, dresavimo, prekybos, laikymo ir kovinių šunų bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnų laikymo tvarkos apraše, patvirtintame VMVT direktoriaus 2013 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. B1-290 (Žin., 2013, Nr. 41-2032), nustatyta tvarka.
3. Pavojingų šunų veislių sąrašas yra patvirtintas VMVT direktoriaus 2013 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. B1-5 „Dėl kovinių ir pavojingų šunų veislių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2013, Nr. 4-157).
4. Voljeras, narvas ar kita laikymo įranga, kuriuose laikomi šunys, turi būti įrengti taip, kad juose laikomi šunys, priklausomai nuo jų dydžio, negalėtų iš jų iššokti ar kitu būdu pabėgti.
5. Minimalus atstumas nuo voljero, narvo ar kitos gyvūnų laikymo įrangos, kurioje laikomi šunys turi būti įrengti taip, kad atstumas nuo šių statinių iki gretimo žemės sklypo ribos būtų ne mažesnis kaip 2 m. Jei šuns voljeras įrengiamas arčiau nustatyto atstumo, tai reikalingas raštiškas gretutinio sklypo savininko sutikimas.
6. Jei šuns voljeras įrengtas anksčiau nei įsigaliojo šios Taisyklės ir atstumas nuo šuns voljero iki kito gretimo sklypo yra mažesnis nei 2 m, tai voljerą reikia perkelti numatytu Taisyklėse atstumu arba gauti raštišką gretutinio žemės sklypo valdos savininko sutikimą.
7. Patalpos, voljero, narvo ar kitos laikymo įrangos, kuriuose laikomi šunys ar katės, plotas turi atitikti šių Taisyklių 1 priede nustatytas normas.
8. Kai šuo laikomas pririštas, jis turi būti rišamas taip, kad neišeitų už žemės valdos, kurioje laikomas, ribos.
9. Šuniui prieinamoje vietoje turi būti įrengta būda ar kita vieta (slėptuvė), kurioje šuo galėtų pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų ir kurios dydis, priklausomai nuo šuns dydžio, būtų toks, kad šuo į ją galėtų lengvai įlįsti, joje apsisukti ir atsigulti. Šuns būda turi būti pakelta nuo žemės paviršiaus ar kito pagrindo ar kitu būdu užtikrinama šuns poilsio vietos apsauga nuo vandens. Rekomenduojama šuns būdos angą uždengti, kad į būdą nepatektų krituliai.
10. Uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, jei užtikrinama, kad šuo iš jos neišbėgs. Tokiu atveju matomoje vietoje turi būti pakabintas ne mažesnis kaip 8 cm pločio ar skersmens įspėjamasis ženklas su užrašu, pvz., „Atsargiai, šuo!“, o prie uždaros žemės valdos vartų rekomenduojama įrengti skambutį valdos savininkui pakviesti.
11. Trakų rajono savivaldybės administracija ar kita įstaiga, ar įmonė gali įrengti gyvūnų vedžiojimo aikšteles. Gyvūnų vedžiojimo aikštelės turi būti pažymėtos aiškiai matomais, ne mažesniais kaip 15 cm pločio ar skersmens ženklais su užrašu „Gyvūnų vedžiojimo aikštelė“. Jei šuns laikytojas, vedžiodamas savo augintinį uždaroje gyvūnų vedžiojimo aikštelėje gali užtikrinti, kad jo šuo nekels grėsmės kitiems gyvūnams ir žmonėms bei nepabėgs iš aikštelės, šuo gali būti be pavadėlio ir (ar) antsnukio.
12. Šunis rekomenduojama vedžioti gyvūnų vedžiojimo aikštelėse, jei jos yra, kitais atvejais – laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose rečiau žmonių lankomose vietose.
13. Asmenys, vedžiojantys šunis, privalo surinkti jų šunų paliekamus ekskrementus ir kitus teršalus.
14. Pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu.
15. Kiti šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo.
16. Šunį vedantis asmuo turi užtikrinti, kad šuo nekels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams.
17. Gyvūnų, nurodytų Konvencijos dėl nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 11 skyrius, 15 tomas, p. 48) I priedėlyje ir 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 3 tomas, p. 136) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. vasario 6 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr.101/2012 (OL 2012 L 39, p. 133), laikytojai turi turėti teisėtą jų įsigijimą patvirtinančius dokumentus.

 

• DRAUDŽIAMI VEIKSMAI

 

1. Asmenims, be Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nurodytų draudžiamų veiksmų, draudžiama:
   • teritorijose, patalpose ir kitose vietose, pažymėtose draudžiamuoju ženklu vesti, neštis, eiti su gyvūnais ar juos su savimi turėti, išskyrus gyvūnus, kuriuos naudoja pareigūnai, atlikdami jų kompetencijai priskirtas funkcijas, ir šunis vedlius. Draudžiamasis ženklas turi būti ne mažesnio kaip 8 cm pločio ar skersmens ir pakabintas matomoje vietoje prie įėjimo į tokias teritorijas, patalpas ar vietas;
   • vedžioti gyvūnus vaikų žaidimų aikštelėse, sporto aikštynuose, stadionuose;
   • gyvūnams pasiekiamose vietose sąmoningai padėti ar kitaip pateikti nuodų arba jais apdoroto maisto, pašaro ar lesalo;
   • gyvūnų priežiūrai semti smėlį iš vaikų žaidimo smėlio dėžių, į jas pilti smėlį, užterštą gyvūnų išmatomis, vesti gyvūnus ten tuštintis;
   • žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti, bet kokiomis priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai propaguoti ir skatinti žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą, kurstyti smurtą prieš gyvūnus;
   • visuomenės informavimo priemonėse skleisti informaciją apie antihumanišką elgesį su gyvūnais;
   • laikyti kovinius šunis, kovinių ir pavojingų šunų mišrūnus (ši nuostata netaikoma iki Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108-2728; 2012, Nr. 122-6126) įsigaliojimo laikomiems koviniams šunims, kovinių ir pavojingų šunų mišrūnams, kuriems Trakų rajono savivaldybės administracija jau yra išdavusi leidimą);
   • kovinius šunis, kovinių ir pavojingų šunų mišrūnus (tais atvejais, kai tokių šunų Lietuvos Respublikos įstatymai nedraudžia) bei pavojingus šunis laikyti daugiabučiuose namuose (ši nuostata netaikoma iki Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108-2728; 2012, Nr. 122-6126) įsigaliojimo laikomiems pavojingiems šunims, kuriems Trakų rajono savivaldybės administracija jau yra išdavusi leidimą).

Ištrauka iš LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO

 346 straipsnis. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas

 

 

1. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas

užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų.

2. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, sukėlęs grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei,

užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų.

3. Šio straipsnio 1, 2 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai,

užtraukia baudą nuo vieno šimto dvidešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų.

4. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui,

užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.

5. Šio straipsnio 4 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai,

užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų.

6. Pavojingų šunų įvežimo į Lietuvos Respubliką, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ar kitokio jų perdavimo reikalavimų pažeidimas

užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų.

7. Pavojingų šunų įvežimo į Lietuvos Respubliką, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ar kitokio jų perdavimo reikalavimų pažeidimas, sukėlęs grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei,

užtraukia baudą nuo vieno šimto dvidešimt iki vieno šimto aštuoniasdešimt eurų.

8. Šio straipsnio 6, 7 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai,

užtraukia baudą nuo vieno šimto aštuoniasdešimt iki trijų šimtų eurų.

9. Pavojingų šunų įvežimo į Lietuvos Respubliką, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ar kitokio jų perdavimo reikalavimų pažeidimas, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui,

užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų penkiasdešimt eurų.

10. Šio straipsnio 9 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai,

užtraukia baudą nuo trijų šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų penkiasdešimt eurų.

11. Kovinių šunų, kovinių šunų mišrūnų, pavojingų šunų mišrūnų įvežimas į Lietuvos Respubliką, įsigijimas, veisimas, naudojimas, prekyba jais ar kitoks jų perdavimas, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus,

užtraukia baudą nuo vieno šimto dvidešimt iki vieno šimto aštuoniasdešimt eurų.

12. Kovinių šunų, kovinių šunų mišrūnų, pavojingų šunų mišrūnų įvežimas į Lietuvos Respubliką, įsigijimas, veisimas, naudojimas, prekyba jais ar kitoks jų perdavimas, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, sukėlęs grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei,

užtraukia baudą nuo vieno šimto aštuoniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų.

13. Šio straipsnio 11, 12 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai,

užtraukia baudą nuo dviejų šimtų trisdešimt iki trijų šimtų penkiasdešimt eurų.

14. Kovinių šunų, kovinių šunų mišrūnų, pavojingų šunų mišrūnų įvežimas į Lietuvos Respubliką, įsigijimas, veisimas, naudojimas, prekyba jais ar kitoks jų perdavimas (išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus), dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui,

užtraukia baudą nuo dviejų šimtų šešiasdešimt iki keturių šimtų eurų.

15. Šio straipsnio 14 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai,

užtraukia baudą nuo keturių šimtų iki septynių šimtų eurų.

16. Žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas

užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

17. Šio straipsnio 16 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai,

užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų penkiasdešimt eurų.

18. Žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas,

užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų penkiasdešimt eurų.

19. Šio straipsnio 18 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai,

užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio septynių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų.

20. Už šio straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 16, 17, 18, 19 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas gyvūnų konfiskavimas. Už šio straipsnio 11, 12, 13, 14, 15 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti gyvūnų konfiskavimą.
21. Už šio straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti taikoma administracinio poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose).

 

Ištrauka iš LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVŪNŲ GEROVĖS IR APSAUGOS

ĮSTATYMO (1997 m. lapkričio 6 d. Nr. VIII-500,Vilnius)

                      8 straipsnis. Kovinių ir pavojingų šunų įvežimas, įsigijimas, laikymas, veisimas, registravimas, ženklinimas, dresavimas ir prekyba jais

1. Lietuvos Respublikoje draudžiami koviniai šunys, kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai.
2. Pavojingi šunys į Lietuvos Respubliką įvežami, įsigyjami, laikomi, veisiami, registruojami, ženklinami, dresuojami, jais prekiaujama laikantis šio įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų.
3. Asmenys, norintys įvežti, įsigyti, laikyti, veisti, parduoti pavojingus šunis, privalo turėti savivaldybės, kurioje asmenys nuolat gyvena, administracijos direktoriaus nustatyta tvarka išduotus leidimus.
4. Draudžiama išduoti nurodytus leidimus asmenims:

1) jaunesniems negu 18 metų;

2) įrašytiems į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos ar psichinės ligos;

3) teistiems už tyčinius smurtinius nusikaltimus, jeigu teistumas neišnykęs arba nepanaikintas;

4) gyvenantiems kartu su asmenimis, nurodytais šios dalies 2 ir 3 punktuose.

5. Pavojingo šuns savininkas turi užtikrinti, kad tokio šuns laikymas nebus patikėtas šio straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems asmenims.
6. Kai nustatomi šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose įtvirtinti pavojingų šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, pardavimo reikalavimų pažeidimai, savivaldybės administracija, išdavusi šio straipsnio 3 dalyje nurodytą leidimą, privalo savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka paimti pavojingą šunį ir perduoti jį laikinai globoti gyvūnų globėjui, kol atsiradę pažeidimai bus pašalinti.
7. Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nustatytu atveju paimtas pavojingas šuo kelia realią grėsmę žmonėms ar kitiems gyvūnams, jis gali būti nugaišinamas.
8. Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nustatytu atveju pavojingas šuo buvo paimtas laikinajai globai ar buvo nugaišintas, tokio šuns savininkas privalo kompensuoti išlaidas, susijusias su šio šuns paėmimu, laikymu ir (ar) nugaišinimu.
9. Dresuoti pavojingus šunis gali tik asmenys, turintys dresuotojo kvalifikacijos patvirtinimo dokumentą, išduotą atitinkamos gyvūnų laikytojus vienijančios asociacijos.10. Kovinius šunis, kovinių ir pavojingų šunų mišrūnus (tais atvejais, kai tokių šunų Lietuvos Respublikos įstatymai nedraudžia) bei pavojingus šunis laikyti daugiabučiuose namuose draudžiama.

 

KOVINIŲ ir PAVOJINGŲ ŠUNŲ VEISLių sąrašas

1. KOVINIŲ ŠUNŲ VEISLĖ

 

 

 

1. Amerikiečių pitbulterjeras

 

 

1. PAVOJINGŲ ŠUNŲ VEISLĖS

 

 

1. Amerikiečių Stafordšyro terjeras

 

 

2. Stafordšyro bulterjeras

 

 

3. Amerikiečių buldogas

 

 

4. Argentinos dogas

 

 

5. Fila Brasileiro (Brazilų mastifas)

 

 

6. Kangalas (Turkų aviganis)

 

 

7. Kaukazo aviganis

 

 

 

8. Pietų Rusijos aviganis