Ledai pajudėjo. Ketveri metai, dažnai rodės, beviltiškų pastangų, badymo nosimi į problemos esmę, viliuosi, pradeda duoti vaisių. Vyriausybė lygiai prieš 20 metų liepė skubiai suregistruoti sodininkų bendrijų generalinius planus Teritorijų planavimo dokumentų registre ir jais vadovaujantis matuoti sodų slypus. Tai padaryta nebuvo. Sodų sklypai dažniausiai buvo matuojami pagal faktines ribas, todėl „numatuojami” į šalį, „užmatuojami” ant kaimynų arba valstybinės žemės, šitaip mažne kiekvieną sodininką paverčiant potencialiu žemgrobiu, o sodininkų bendrijas – žemėtvarkos labirintais. Mus – teisybės ieškotojus – dažniausiai tikindavo, kad daugybės planų neišliko, nors bendrija po bendrijos nagrinėjamos problemos rodė, kad visi jie yra, tik Nacionalinė žemės tarnyba, kaip velnias kryžiaus, baidosi šiuos planus pripažinti, nes šitaip pripažintų per 20 metų padarytas klaidas. Dabar, kai planus nutarta inventorizuoti, tikiuosi ir kito žingsnio – jų įteisinimo. Tačiau dar vienas klausimas tebėra neatsakytas: kas mokės už naujus nepigius matavimus ir klaidų atitaisymą? Vėl sodininkai?
|